← Literatūra

Juozas Aputis
Apsakymai „Keleivio novelės“

1936-2010 m. (XX a. II p. - XXI a. pr.) moderniosios lyrinės psichologinės prozos kūrėjas, tęsiantis Jono Biliūno tradiciją.

351 žodžiai — 2 min

12kl modernizmas

[Nuotrauka] Iliustracija
Aa
  • Šūvis po Marazyno ąžuolo
  • Autorius ieško išeities
  • Įveikti save
  • Vakarėjant gražios dobilienos

Juozas Aputis - bekompromisis rašytojas, kaip ir Romualdas Granauskas, Bronius Radzevičius, Saulius Šaltenis. Savo kūriniuose rašytojas ezopine (užuominų) kalba atskleidžia sovietines sistemos griaunančią jėgą, tradicinių vertybių naikinimą.

Gimė Raseiniuose, baigė Vilniaus universitetą. Novelių rinktinė „Gegužė ant nulūžusio beržo“ buvo įvertinta Nacionaline literatūros premija. Dauguma jo novelių buvo apie kaimą, vaizduojami inteligentai, išeiviai iš kaimo. Vienas pirmųjų prabilo apie lietuviško kaimo nykimą, vertybių kaitą. Dažnai apsakymuose teigiamos tradicinės šeimos vertybės. Svarbi ne išmonė, o asmeninė patirtis. J. Aputis gilinasi į žmonių išgyvenimus, jausmus. Vaikystė, jos prisiminimai, kaip vaikystės patirtys lemia tolimesnį gyvenimą. Tai žmogus ribinėse situacijose (kada reikia rinktis).

Pasak rašytojo, baisus yra žmogus be abejonės, be dvasios svarstyklių.

Jo novelių ervė yra gimtasis Balčios kraštas. Šeima Apučiui yra vertybių centras. Namai šventa vieta. Tradiciniai veikėjai yra tėvcas, motina, sūnus. Išbandymai sustiprina artimųjų ryšį.

NOVELĖ „DOBILĖ 1954 METŲ NAKTĮ“

Martynas yra dar labai jaunas, tačiau dėl tėvo netekties jis turi prisiimti visą atsakomybę – prižiūrėti šeimą (segančią motiną). Prieš karvės dingimą, Martynas yra išsigandęs, puola jos ieškoti lietuje, mintimis įsivaizduoja tėvą, ką jis pasakytų kiekvienoje situacijoje, o suradęs karvę nusiramina. Labai myli savo motiną, bando ją paguosti ir nuraminti. Supranta, kad ji niekada nepagis ir jam reikia prižiūrėti motiną.

NOVELĖ „PRARADIMO AIDAI“

Labai svarbus laikas, aprašomas pokaris. Aidai – karo pasekmės, primenančios negailestingą laiką. Nors karas jau pasibaigęs, tačiau šūviai, sprogimai dar ilgai aidi žmonių atmintyje

J. Aputis akcentuoja, kad tai, kas yra prarasta fiziškai, ilgai išlieka žmogaus atmintyje

NOVELĖ „ŠŪVIS PO MARAZYNO ĄŽUOLU“

Pasakotojas supažindina skaitytoją su aplinka: žmonėmis, ąžuolu, prie kurio yra didelė būda su Marazyno kale

Marazynas paprašė pienininko, kad nušautų jo pasenusį šunį. Nors kalė buvo sena, bet dar nepersenusi. Prie būdos laukė kitas mažas šuniukas, o sena kalė buvo nebereikalinga

Pienininkas ateina demonstratyviai, nesistengia nuslėpti net nuo vaikų, demonstruoja savo galią, kad yra nebe vaikas

Nyksta moralinės vertybės (XX a. antroje pusėje brutali jėga, demoniškumas iškyla į viršų)

J. Aputis kalba apie prarastas vertybes, jam svarbu dorovės normos; visuomenę ima valdyti brutali jėga, miestą vaizduoja kaip negatyvią erdvę (iš miesto atvažiuoja džinsuoti žmonės apžiūrėti ąžuolo)

💖 Nusiųskite konspektus draugams, dalinkimės žiniomis!

Panašūs konspektai

Tik Literatūra

Visos pamokos ir konspektai →